Jokių atsakymų į šią temą

[Aakjaer]

Iššūkis Saboniui – rasti vietą aikštelėje su Mylesu Turneriu

Sabonis „Pacers“ stovykloje susiduria su kone identišku uždaviniu, kaip ir Lietuvos rinktinėje. Plušėdamas su šalies nacionaline komanda, Domantas bandė rasti vietą aikštelėje su Jonu Valančiūnu, o grįžus į JAV jo pagrindiniu treniruočių partneriu tapo Turneris.

Pernai karjeros sezoną sužaidęs bei tarp geriausių atsarginių lygos krepšininkų atsidūręs Sabonis klubo vadovams užsiminė, jog norėtų svarbesnio vaidmens ir buvo išgirstas. „Pacers“ nesipriešino Thaddeuso Youngo išvykimui, taip lietuviui sukurdami vietą startiniame penkete.

„Visada norėjau didesnio vaidmens, – „The Athletic“ sakė Sabonis. – Jaučiuosi, jog įrodžiau savo vertę ir komandai padėti noriu dar labiau. Pasakiau vadovybei, kad ji turi priimti sprendimą ir ji tai padarė.“

Kaip bebūtų, su didesniu vaidmeniu ateina ir didesnės atsakomybės. Praėjusiame sezone Sabonis su Mylesu vienu metu vidutiniškai težaisdavo po 6,7 minutės, o statistiniai skaičiai nebuvo šio dueto pusėje.

Kuomet aikštelėje būdavo tik Sabonis, „Pacers“ per 100 atakų vidutiniškai rinkdavo po 112 taškų, kuomet žaisdavo tik Turneris, šis rodiklis siekė 110 taškų. Vis tik, ant parketo būnant abiem krepšininkams šis skaičius krito iki 106 taškų per 100 atakų. Klausimų kelia ir šio tandemo galimybės išplėsti perimetrą bei galimybė keistis ginamaisiais.

Kaip bebūtų, sezono pasirengimo stovyklos pradžia rodo, kad viskas nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Kiek anksčiau buvo pranešta, jog Sabonis ir Turneris treniruočių metu nesimaišydavo vienas kitam ir neatsidurdavo toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, o Sabonis rodo progresą ginantis.

„Gynyboje, žinoma, norėsime, kad Mylesas būtų penktas numeris ir liktų arčiau krepšio. Iš Domo tikimės, kad jis būs pakankamai greitas gynyboje, kad spėtų uždengti perimetrą. Kol kas jam tai sekasi tikrai gerai. Treniruočių metu jis buvo susikeitęs ginamaisiais ir gindamasis prie žemesnius žaidėjus buvo galima matyti, koks susikaupęs jis yra ir kaip stengiasi valdyti savo kojas“, – pasakojo „Pacers“ asistentas Popeye Jonesas.

Pozityvių ženklų buvo galima pamatyti jau pirmųjų dviejų draugiškų rungtynių Indijoje metu. Per abu mačus susidarė įspūdis, jog tiek Sabonis, tiek Turneris aiškiai žinojo savo vaidmenis aikštėje ir vienas kitam tikrai nesimaišė.

Puolime didesnės iniciatyvos imdavosi Sabonis, kuris buvo atsakingas už varžovų baudos aikštelės zoną bei atlikdavo prasiveržimus krepšio link. Tuo metu Turneris laukdavo savo šansų už baudos aikštelės ribų bei šalia tritaškio, taip visą erdvę šalia krepšio palikdamas lietuviui.

Viso to rezultatas buvo solidus. „Pacers“ laimėjo abejas rungtynes prieš Sakramento „Kings“, o Sabonis per jas iš viso pelnė 31 tašką, atkovojo 18 kamuolių ir buvo vienas rezultatyviausių Indianos ekipos žaidėjų.

Ginantis, kaip ir minėjo Jonesas, puolėjai apsikeisdavo savo vaidmenimis. Turneris pasislinkdavo arčiau krepšio, o Sabonis vaikėsi varžovus ties perimetru. 

Situaciją lengvina ir faktas, jog Turneris su Saboniu yra artimi bičiuliai, o ne dėl minučių konkuruojantys bendraklubiai.

Kaip bebūtų, Sabonio situacijoje yra dar vienas dėmesio vertas aspektas: puolėjas kitą vasarą taps laisvuoju agentu. Teoriškai „Pacers“ gali siūlyti lietuviui naują kontraktą iki šio sezono pradžios, tačiau tokio ėjimo tikėtis sunku.

Pagrindinė priežastis – „Pacers“ šį sezoną naujokų biržoje pasirinko perspektyvųjį Gogą Bitadzę, kuris atrodo kaip potencialus planas B, jeigu Turnerio ir Sabonio tandemas neduotų deramų dividendų. 

Taigi, Saboniui belieka palinkėti toliau demonstruoti užtikrintą žaidimą, kokį matėme pernai. Galime neabejoti, kad visi „Pacers“ organizacijos nariai nori, kad lietuviui pasisektų ir itin realu, jog anksčiau ar vėliau 23-ejų puolėjas pasirašys didžiausią sutartį Lietuvos krepšinio istorijoje.

 

 

Iššūkis Valančiūnui – tapti „Grizzlies“ lyderiu

 

Po atliktų mainų į Memfį persikėlęs Valančiūnas kaipmat įsiliejo į komandos gretas bei fiksavo geriausius karjeros rodiklius – 19,9 taško ir 10,7 atkovoto kamuolio per rungtynes.

Vis dėlto „Grizzlies“ pakeitė vyriausiąjį trenerį, kuriuo tapo Tayloras Jenkinsas, o komandos branduoliu bei ateitimi matomas jaunasis Ja Moranto ir Jareno Jacksono duetas. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog praėjusiame sezone Valančiūnas su Jacksonu beveik nežaidė, taigi šiems aukštaūgiams taip pat teks apsišlifuoti.

Stebint Memfio klubą Vasaros lygoje, buvo akivaizdu, kad Jenkinsas nemažą laiko dalį rėmėsi greitu ir tritaškiais paremtu žaidimu. Iš pirmo žvilgsnio toks krepšinis nėra parankus Valančiūnui, tačiau to sureikšminti pernelyg nereikėtų, nes pagrindinė „Grizzlies“ trijulė – JV, Morantas bei Jacksonas bent jau kol kas nėra itin užsirekomendavę snaiperiai. Morantas savo rankose turėtų laikyti visas žaidimo gijas bei prisitaikyti tiek prie Valančiūno, tiek prie Jacksono.

Tiesa, sprendžiant iš Moranto įspūdžių po pirmosios „Grizzlies“ treniruotės, pradžia yra gera. Jaunasis įžaidėjas bendraudamas su žiniasklaida užsiminė, jog Valančiūno užtvaros ir gebėjimas žaisti šalia krepšio jam žaidimą daro kur kas lengvesnį.

Įdomu ir tai, jog būdamas 27-erių, Valančiūnas yra vienas vyriausių „Grizzlies“ krepšininkų, taigi papildoma atsakomybė ant lietuvio pečių gali kristi ir už aikštelės ribų. Ir jeigu didelių išvadų apie vaizdą aikštelėje bent jau kol kas daryti negalima, tai už jos ribų lietuvis ryškėja kaip viena kertinių Memfio ekipos figūrų.

„Grizzlies“ žiniasklaidos dienoje Valančiūnas nuotaikingai įsiterpė į Yutos Watanabe konferenciją, o po to nemažą dėmesį skyrė ir aptardamas komandos mikroklimato svarbą.

„Mikroklimatas yra labai svarbus. Gera atmosfera rūbinėje persikels ir į aikštelę. Visi turi būti nusiteikę padėti vienas kitam, aukotis dėl komandos draugų. Tokie maži dalykai suteikia papildomą ataką, o papildoma ataka – taškus. 

Daugumą vyrukų asmeniškai sutikau pirmą kartą, tačiau toks jausmas, kad pažinojome vienas kitą jau kurį laiką. Kai surenki vyrukus su tokia pačia pasaulėžiūra, susidaro įspūdis, kad esame geri pažįstami“, – sakė Valančiūnas.

Lietuvis taip pat nepraleido progos ir pademonstruoti savo humoro jausmo. Kalbėdamas apie naujos sutarties sudarymą bei grįžimą į Memfį, Valančiūnas užsiminė apie pokyčius komandoje.

„Žinojau, kad komandoje bus pokyčių, bet nežinojau, kad tiek daug“, – taip sukeldamas žurnalistų juoką, JV baigė mintį, jog „Grizzlies“ gretose nori jaustis taip pat puikiai, kaip ir pernai.

Taigi, visi ženklai kol kas krypsta į gerą ir tokį energijos užtaisą Valančiūnui belieka nusinešti bei perteikti aikštelėje.

 

Iššūkis Brazdeikiui – įsitvirtinti Niujorko „Knicks“ komandoje

 

47-uoju šaukimu birželį pasirinktas Brazdeikis turės gerą progą parodyti save, tačiau tai nereiškia, jog viskas bus pateikta tarsi ant lėkštutės.

„Knicks“ ne pirmus ir ne antrus metus koncentruosis ne į titulo ir net ne į atkrintamųjų medžioklę, bet sieks auginti komandos talentus bei išsikovoti dar vieną aukštą šaukimą naujokų biržoje. Tai reiškia, jog komandos prioritetas nebus pergalės aikštelėje, kas leidžia manyti, jog Brazdeikis savojo šanso sulaukti gali.

Vis dėlto krašto puolėjo pozicijoje, kurioje žaidžia Brazdeikis, rungtyniauja bene didžiausi „Knicks“ talentai – 19-metis R.J. Barrettas bei 20-metis Kevinas Knoxas. Barrettas šiemet buvo pasirinktas 3-iuoju šaukimu, o Knoxas pernai – devintuoju. Taigi, nesunku suvokti, jog klubas kur kas didesnes viltis sieja su šiais krepšininkais, kuriems žaidimo laiko turėtų tekti daugiau.

Tiesa, neatmestinas variantas, jog į startinį penketą eis ir Barrettas, ir Knoxas. Toks variantas Brazdeikiui atvertų kur kas didesnę tikimybę kilti nuo suolo bei keisti vieną iš šių krepšininkų. 

Ką Brazdeikis gali pasiūlyti, kildamas nuo suolo? Pelnomus taškus. Tą jis demonstravo ir koledže, kur Mičigano komandoje buvo rezultatyviausias žaidėjas (vid. 14,8 tšk.) bei blykstelėjo NBA Vasaros lygoje, kuomet mače su Finikso „Suns“ pelnė 30 taškų ir pridėjo 8 atkovotus kamuolius.

Ko jau ko, bet Brazdeikiui netrūksta ir pasitikėjimo. „USA Sports Today“ apklausė lygos naujokus apie sezono tikslus, o Iggy tiesiai šviesiai išrėžė, jog taps metų naujoku.

„Esu Ignas Brazdeikis, 47-asis šaukimas ir būsiu metų naujoku“, – prieš kamerą išpyškino „Knicks“ naujokas.

Kiek anksčiau duotame interviu Brazdeikis taip pat teigė, jog pirmaisiais metais NBA labiausiai žiūrės savęs, o ne kitų.

„Esu čia, jog save įrodyčiau pačiam sau. Man tikrai nerūpi, ką sako kiti ir neketinu kažkam įrodinėti, kad jie buvo neteisūs. Žinau, koks geras esu ir kaip galiu padėti komandai. Ketinu tai įrodyti darydamas, ką moku geriausiai. 

Tikrai nelaikau pykčio prieš komandas, kurios manęs nepasirinko aukštesniu šaukimu. Yra, kaip yra, tačiau be jokios abejonės galiu pasakyti, jog esu pasirengęs (red. past., NBA)“, – sakė Brazdeikis.

Sėkmingas minučių išnaudojimas, darbas sukandus dantis, pasitikėjimas savimi bei viena kita palanki aplinkybė Brazdeikiui jau pirmajame sezone gali virsti tramplinu siekiant tapti trenerio pasitikėjimą turinčiu rotacijos žaidėju.