Jokių atsakymų į šią temą

[TheRaGeLord]

Genetika: gryna tiesa

 

Tai tikriausiai yra ne tai, ką norite išgirsti, bet jūsų pažanga daugiausia priklauso nuo jūsų genetikos. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie individų kūnai reaguoja labai gerai į jėgos treniruotes, kai kurie mažiau, o kai kurių žmonių kūnai visiškai nesikeičia sportuojant. Jūs perskaitėte teisingai – kai kurie žmonės nepasiekia jokių pastebimų rezultatų. Mokslininkai tokiems sukūrė terminą „non-responders“.

 

Žymus tyrinėtojas Hubal tyrė 585 vyrų ir moterų kūnų atsakus į 12 savaičių treniruotes. Tyrimų metu, buvo tokių „non-responders“, kurių kaip atsakas į sportą buvo prarasti 2% raumenų masės ir negavo jokios jėgos padidėjimo. Geriausias atsakas – padidėjęs raumenų skerspjūvio plotas iki 59%, o jų 1 MP(maksimalaus pakartojimo) padidėjimas – 250%. Atsiminkite, kad šie asmenys buvo rengiami pagal tą patį treniruočių rėžimą ir vienodomis sąlygomis.

 

Hubal tyrimas nėra vienintelis, parodantis genetinius skirtumus. Petrella atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 66 asmenys ir treniravosi 16 savaičių. 26% tiriamųjų nepasiekė jokios išmatuojamos hipertrofijos.

 

Dabar pagrindinis klausimas – kokie mechanizmai paaiškina tokius skirtumus? Pasinerkime į mokslinius tyrimus.

 

 

Kaip genetika įtakoja raumenų augimą 

 

Duomenys rodo, kad rezultatai, kuriuos matote salėje, labai priklauso raumens pluošto struktūros. Paprastų žmonių kalba – jūsų raumenys neauga, nebent palydovinės ląstelės, esančios aplink raumenų skaidulas, atiduoda savo branduolius jūsų raumenims, tada jie gali gaminti daugiau genetinės medžiagos ląstelėms augti.

 

Petralla parodė, kad efektyvumas iš treniruočių, lyginant „non-responders“ su „excelent responders“ skiriasi dėl palydovinių ląstelių aktyvacijos. „Excellent responders“ turi daugiau palydovinių ląstelių, kurios išsidėsčiusios aplink savo raumenų skaidulas, ir tai įtakoja nepaprastą gebėjimą plėsti savo palydovines ląsteles per treniruotes.

 

Šiame tyrime „excelent-responders“ palydovinių ląstelių skaičius nuo 21 ląstelės, esančios 100  skaidulų  išaugo iki 30 palydovinių ląstelių 100 skaidulų. Taip pat skaidulų plotas vidutiniškai išaugo 54%. Ir visa tai per šešiolika savaičių. „Non-responders“ vidutiniškai tūrėjo 10 palydovinių ląstelių 100 skaidulų, ir jų skaičius nepasikeitė po 16 savaičių.

 

Tokį patį eksperimentą atliko Bamman, kuriame dalyvavo 66 subjektai. Rezultatai: „excelent-responders“ (17 žmonių) skaidulų plotas padidėjo 58%, „middle-responders“ (17 žmonių) – 28%, o „non-responders“ (17 žmonių) nepatyrė jokių pasikeitimų. Be to:

 

Mechano growth (MGF) faktorius suaktyvėjo 126% „excelent-responders“ ir 0 % „non-responders”.

• Myogenino išaugo 65% „excelent-responders“ ir nepasikeitė „non-responders“.
• IGF-IEa išaugo 105% „excelent-responders“ ir nepasikeitė „non-responders“.

​

Dennis atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad sportininkų, kurių genai pasižymi didesniu gebėjimu patirti hipertrofiją, prisitaiko prie jėgos treniruočių daug greičiau ir kas svarbiausia, iš tų treniruočių gauna didesnę naudą, nei individai su žemu hipertrofijos gebėjimo lygiu.

 

 

Nuskriaustieji

 

Kai kurie žmonės gimsta laimėję didįjį prizą, genų loterijoje, kai tuo tarpu yra individų, kurie, jei taip galima išsireikšti,  negauna nieko. Genetiškai kalbant – „nuskriaustieji“, tai žmonės, kurie nebuvo apdovanoti gebėjimu raumenų pluošto struktūroje padidinti skaidulų skaičių, kuris lemia maksimalią hipertrofiją ir jėgos augimo potencialą. Žinoma, mityba ir optimalus treniruočių – poilsio rėžimas čia taip pat vadina svarbų vaidmenį, kas šiek tiek guodžia „nuskriaustuosius“.

 

 

Genetika ir kūno riebalų procentas

 

Genai taip pat gali paveikti kūno gebėjimą kaupti riebalus, energijos naudojimą iš riebalų, „suvartojamam“ energijos kiekiui apskritai. Mokslininkai sugalvojo terminą „tukinanti aplinka“, kuris apibūdina, kurie pokyčiai, atsiradę mūsų gyvenimo būde per pastarąjį šimtmetį, padidino genetinius rizikos faktorius nutukimui. Natūrali atranka buvo palanki tiems, kurių genai pasižymėjo netaupiu energijos vartojimu, greita medžiagų apykaita. Šiais laikais, kai gyvenimas tapo ypač sėslus (sėdimas darbas, mažai judesio), o kalorijų suvartojimas, dėl netinkamų maisto produktų padidėjo, genai vaidina ryškų vaidmenį žmogaus savijautoje, sveikatoje.

 

 

 

 

 

Genetika ir atletiškumas

 

 

Mes vis dar nežinome daugelio faktorių, kaip žmogaus genetika susijusi su žmogaus galimybėmis, tačiau žinome nemažai genų, kurie didina/mažina subjekto galimybes sporte.

 

Bray et al. 2009 metais atrado 214 autosominių genų, 18 mitochondrinių genų kurie turi įtakos žmonių fizinėms, ištvermės galimybėms.

 

 

 

Niekada nepasiduok

Net jei tai būtų tiesa, kad jis turi blauzdų „genetinį prakeiksmą“, tai nėra priežastis pasiduoti! Treniruojantis protingai, galime įveikti daugelį kliūčių. Tai nėra tas pats, kas šalinti problemos šaknis (to padaryti net negalėtume), tačiau mes galime tuos trūkumus užmaskuoti iš išorės. Klasikinis pavyzdys yra su siaurais pečiais vaikinas. Nėra kultūrizmo žurnalo, kuriame toks pavyzdys nebūtų pateiktas bent 10 kartų, todėl apie jį trumpai: susiaurindami liemenį ir padidindami deltas jūs sukursite plačių pečių iliuziją. Pažvelkite į šiuos mažus vaikinus – Flex Wheeler ir Shawn Ray. Jie daug mažesni, nei tarkim Nasser El Sonbaty, Marcus Ruhl ir kiti gigantai, tačiau jie vis tiek užima aukštas pozicijas.

Dar kartą apie iliuziją – pagrindas tai, kad kultūrizme iliuzijos efektas nėra tiek susijęs su genetika, kiek daugelis mano, todėl nors ir jums gali tekti kariauti didelį karą prieš gamtą ir tai ką ji davė, tačiau visgi įmanoma jį laimėti.