Prisijungti
Registruotis
Tema yra užrakinta
5 faktai apie žmogaus psichologiją, kurie jus nustebins
Žmogaus psichika – viena didžiausių, sudėtingiausių ir iki galo nepažintų pasaulio paslapčių. Psichologai ir neurofiziologai jau kelis šimtmečius bando įminti žmogaus psichikos mįsles, bet vis tiek dar lieka daugybė nesuprantamų dalykų. Ar viską žinome apie save?
Štai 5 psichologiniai faktai, kurie jus nustebins ir padės jums geriau pažinti ne tik save, bet ir kitus.
1. Mes labiau patinkame žmonėms tada, kai klystame. Žmonės, kurie niekada neklysta (ar bent stengiasi atrodyti neklystantys), kitiems atrodo mažiau patrauklūs negu tie, kurie klysta. „Errare humanum est“ (Klysti yra žmogiška), teigė romėnų filosofas ir politikas Ciceronas.
Iš tiesų, klaidos daro mus labiau žmogiškais ir žaviais, o tobulumas sukuria neprieinamumo aurą ir atstumia. Šį faktą patvirtino amerikiečių psichologas Elliotas Aronsonas. Jis atliko tyrimą, kurio dalyviai klausėsi garso įrašo, kuriame kiti žmonės dalyvavo viktorinoje. Kai kuriuose įrašuose buvo girdėti, kaip kai kurie viktorinos dalyviai netyčia išverčia puodelį kavos. Rezultatai parodė, kad tie viktorinos dalyviai, kurie išliedavo kavą, tiriamiesiems atrodė daug patrauklesni ir malonesni už kitus viktorinos dalyvius.
2. Dideli lūkesčiai sukuria naują realybę. Jeigu kuo nors tikite – vieną dieną tai įvyks. Tai vadinamasis „Pigmaliono efektas“, kurį ištyrė psichologai Robertas Rosenthalis ir Lenore'as Jacobsonas. Mokslo metų pradžioje, lankydamiesi pradinėse mokyklose, jie mokytojams pasakydavo, kad, testų duomenimis, tam tikri mokiniai yra potecialūs pirmūnai, turintys aukštą IQ.
Iš tiesų jokių testų su mokiniais nebuvo atlikta, o mokinių pavardės buvo pasirinktos atsitiktinai. Metų pabaigoje būtent „pažymietėji“ mokiniai parodydavo geresnius mokymosi rezultatus negu „nepažymietėji“. Taip atsitiko todėl, nes mokytojai iš „pažymėtųjų“ mokinių daugiau tikėjosi, labiau juos spaudė ir daugiau su jais dirbo. Psichologai taip paaiškino savo atradimą: tai, ko vienas žmogus tikisi iš kito, gali išsipildyti.
3. Kuo didesnis pasirinkimas, tuo mažesnė tikimybė, kad liksime patenkinti. Ar teko kada nors patirti jausmą, kai ką nors nuperki, o po to pradedi dėl to pirkinio gailėtis: gal buvo įmanoma tai nupirkti pigiau, ar kitą modelį, ar po kelių savaičių su didele nuolaida?
Net jeigu mūsų galutinis sprendimas yra teisingas, mes galime likti juo nepatenkinti, jeigu turime per didelį pasirinkimą. Tai vadinamasis „pasirinkimo paradoksas“ – kai pasirinkimas yra per didelis, mes retai liekame patenkinti tuo, ką pasirinkome.
4. Kuo daugiau žmonių mato, kad jums reikalinga pagalba, tuo mažesnė tikimybė, kad jums padės. Jeigu jums reikia pagalbos, neiškokite jos minioje, nes suveiks „liudytojo efektas“. Šį efektą ištyrė Bibbas Latane ir Johnas Darley. Jo esmė ta, kad ištikus nelaimei, pagalbos tikimybė mažėja didėjant dalyvaujančių žmonių skaičiui. Jei kas nors apalps kambaryje, kuriame yra vienas ar du žmonės, šie greičiausiai puls padėti. O jeigu kambarys bus sausakimšas, žmonės gali net neakreipti dėmesio į kieno nors išbalusį veidą, nes kiekvienas iš jų tikėsis, kad pagalbą suteiks kas nors kitas.
Iš esmės tai yra nesąmoningas atsakomybės perkėlimas. Todėl gulint be sąmonės tuščioje vietoje, yra daugiau galimybių, kad jums padės, negu gulint judrioje, žmonių pilnoje gatvėje.
5. Jūsų klaidos nėra tokios pastebimos, kaip jums atrodo. Jausmas, kad mus visą laiką stebi, yra tik vaizduotės vaisius. Nepasitikėjimas savimi, kurį mes jaučiame kiekvieną kartą, kai suklystame, neturi nieko bendra su tikrove. Žmonės pastebi mūsų klaidas daug rečiau negu mums atrodo.
Norėdami įrodyti šį „prožektoriaus efektą“, grupė psichologų paprašė tiriamųjų visą dieną vikėti keistus, juokingus marškinėlius, o po to įvertinti, kiek žmonių tuos marškinius pastebėjo. Tiriamųjų įvertinimai pasirodė esantys du kartus didesni negu faktiniai skaičiai. Išvada: dėmesio centre jūs esate daug rečiau nei jums atrodo.
Žinodami tai, viešose vietose galite jaustis ramesni ir nebijoti būti savimi.
Į viršų
