5 atsakymai į šią temą

[Hailey]

 

Ir vėl prasidėjo savaitė. Galvoje peržvelgiu ateinančių septynių dienų planus: reikia eiti į ..., nes ... . Būtų gerai gauti ... , bet labiau norėčiau ... . Taip pat būtų teisinga ... , nors man visada malonu ... .

Greitai prasisukę praėjusios savaitės įvykiai perša nuojautą: „turbūt ne visiems buvau geras“. Visgi ši savaitė žada būti kitokia – pagaliau man paaiškėjo, kaip reikia elgtis, kad būčiau geras. Pasirodo, šiuo atveju sėkmės formulė yra paprasta: tereikia elgtis nuo „noriu“!

Šiame atradimo džiaugsme ir palikime mūsų herojų, o mes žvilgtelkim giliau: kaip atsiranda tas jo „noriu“, kuris leis nebebūti blogam. Ir apskritai, kas lemia – geras jis ar blogas? Psichologai sako, kad viską, ką daro žmogus, jis daro tenkindamas savo poreikius ir pagrindinės jų grupės yra: biologiniai (maistas, giminės pratesimas, saugumas ir pan.), socialiniai (socialinė teritorija, priklausymas grupei ar grupėms žmonių, poreikis emociniam ryšiui ir pan.) ir idealūs (poreikis naujai informacijai, gyvenimo prasmės paieškos, savęs pažinimas ir pan.). Poreikius žmogus tenkina dažniausiai per išorėje esančias vertybes pvz.: maistas, būstas, mokslas, draugai, darbas, informacijos šaltiniai ir t.t. Paprastai kalbant, poreikių tenkinimo resursai glūdi išorėje, todėl norint jais naudotis, mes privalome bendrauti su žmonėmis. Kaip gi būti geram visiems ir ar tai išvis įmanoma?

Pagalvokite, ar vadovas, namie elgdamasis taip pat kaip ir darbe, abiejose situacijose bus geras. Arba studentas, su dėstytoju besielgdamas kaip su bendrabučio kambarioku. Tai, kaip vertinamas elgesys, priklauso nuo to, kokioje grupėje (toliau tekste – „Mes“) esama ir pagal kokio „Mes‘o“ taisykles reikia elgtis toje situacijoje. Teisės mokslas, nagrinėdamas žmonių elgesį ir jį lemiančiais taisykles, yra nustatęs, kad žmogus, atėjęs į susiformavusią grupę žmonių (t.y. jei jis ne vienas), sudaro „nebylų sandorį“ elgtis pagal grupės taisykles, gerbti jos vertybes. Žmogui nesilaikant šio susitarimo, jam taikomos „sankcijos“: nuo ignoravimo ar pasišaipymo iki pykčio ar išmetimo iš grupės. „Nepaklusnusis“ gali būti ignoruojamas kolegų, sulaukti pasišaipymo iš draugų, barnių su šeimynykščiais. O gezų „Mes‘uose“ tai įprasta spręsti kumščiais.

Taigi, vertinimas geras arba blogas priklauso nuo to, kokio „Mes‘o“ akimis žiūrima. O mūsų herojaus sėkmės formulė elgtis nuo „noriu“ formuojasi taip: aš turiu elgtis taip, kaip reikia ir yra teisinga, todėl aš to noriu. Jei mano „noriu“ neatitinka kriterijų reikia ir teisinga, aš konkretaus „Mes‘o“ akyse būsiu blogas. Bėda ta, kad skirtinguose „Mes‘uose“ reikia ir teisinga yra skirtingi. Mes‘ų yra labai daug todėl didžiąją laiko dalį praleidžiame besiaiškindami tuos kriterijus ir besistengdami juos atitikti.

Kyla klausimas ar tai turi ką nors bendro su tikraisiais atskiro žmogaus norais. Taip klostosi, kad pernelyg dažnai norime būti geri kitiems. Deja, retai susimąstome, ką reiškia būti geru sau. Abu Silgas yra pasakęs: „Gyvenimas – tai kūrybinis savo norų realizavimo aktas“. SAVO.

[Liuka]

labas, Brigita

[Jesse]

Ar čia kažkaip susiję su Gvidu?

[ГΣЯMΛ🧿]

Ar čia kažkaip susiję su Gvidu?

Zaidi su ugnimi

Šį pranešimą redagavo .Germanas: 30 birželio 2016 - 05:46

[Hailey]

Ar čia kažkaip susiję su Gvidu?

Ne, tai nesusiję su juo ir prašyčiau neuždavinėti kvailų klausimų.

[Jesse]

Jis ne kvailas :/