Dizaineriai, kuriems tenka piktų žurnalistų ir nepatenkintų markės gerbėjų priekaištai, rinkoje pasirodžius siaubingos išvaizdos modeliui, tokiais atvejais nėra vieninteliai kaltininkai. Neskaitant kiekvienos iš kompanijų vadovybės, kuri bent teoriškai turi peržvelgti dizaino projektus ir juos patvirtinti ar atmesti, dar yra ir automobilių inžinieriai. Būtent konstrukcijos reikalavimai verčia dizainerius ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie ne visad pasiteisina. Gražiausių automobilių dvidešimtuke neatsitiktinai dominuoja šeštojo ir septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio modeliai – juk tuomet niekam labai nerūpėjo nei pasyvusis saugumas, nei anglies dvideginio dujų emisija. Tai buvo laikai, kai automobilių dizaineriai džiaugėsi laisve.
Lancia Stratos HF (1972)
„Lancia Stratos HF“, plačiajai publikai žinomas tiesiog kaip „Lancia Stratos“, buvo specialiai kovoms Pasaulio ralio čempionate sukurtas automobilis. Unikalios išvaizdos pleišto formos kėbulą sukūrė „Bertone“ dizaino studija, o galinius automobilio ratus suko centre patalpintas V6 tipo variklis iš „Ferrari Dino“. Siekiant įvykdyti homologacijos reikalavimus 1974 m. Pasaulio čempionatui per dvejus metus buvo pagaminti beveik 500 automobilių
Porsche 356 (1948)
Tai buvo pirmas Ferdinando Porsche įkurtos kompanijos modelis. Iš esmės, savo konstrukcija jis ne itin daug skyrėsi nuo legendinio „Volkswagen Beetle“, kurio autorius ir buvo legendinis vokiečių inžinierius. Automobilis buvo nedidukas, lengvas ir tiksliai valdomas, turėjo gale montuojamą keturių cilindrų oru aušinamą „bokser“ tipo variklį. 1948 m. prasidėjusi jo gamyba tęsėsi iki pat 1965 m., kuomet jį pakeitė kultinis 911 modelis. Spėjama, kad iki mūsų dienų išliko pusė iš maždaug 76 tūkst. pagamintų 356 automobilių.
AC Cobra (1962)
Šio automobilio atsiradimas yra savotiška naujojo amžiaus legenda. Kalbama, kad penkto dešimtemčio pabaigoje tuomet jau baigęs lenktyninko karjerą amerikietis Carrollas Shelby parašė britų automobilių gamintojui AC laišką, kuriame klausė ar kompanija neparūpintų jam V8 tipo varikliui pritaikyti kėbulo. AC tuo metu kaip tik buvo dairėsi naujo variklio tiekėjo, todėl su džiaugsmu priėmė šį pasiūlymą.
Volkswagen Karmann Ghia (1955)
Šeštajame dešimtmetyje stilingus modelis gamino visi ‒ netgi „Volkswagen“, kompanija kuri dabar žinoma, kaip vokiško racionalumo ir praktiškumo simbolis automobilų isdustrijoje, savo gamoje turėjo išvaizdų kupė. Tiesa, tai nebuvo nepriklausomas vokiškas projektas: techniškai automobilis nedaug skyrėsi nuo „Beetle“, tačiau dizainą sukūrė italų dizaineris Luigi Serge, kuris vadovavo vienai garsiausių to metu studijų „Carrozzeria Ghia“, o kėbulą rankiniu būdu pagamino privati Vokietijos kompanija „Karrmann“.
Ford Mustang (1964)
Kai 1964 m. balandžio 17 d. „Ford“ pristatė publikai pirmąjį „Mustang“ turbūt nei didžiausi optimistai kompanijos viduje nenutuokė, kad šis modelis taps vienu sėkmingiausiu per visą šio automobilių gamintojo istoriją. Nors prieš pasirodant pirmiesiems „Mustang“ buvo prognozuojama, kad pardavimai nesieks 100 tūkst. automobilių per metus, vien per pirmus 18 mėnesių jų buvo parduota daugiau nei milijonas. Sėkmės receptas labai paprastas – tai buvo kompaktiškas, stilingas ir sąlyginiai nebrangus modelis, spinduliuojantis sportišką įvaizdį.
Lancia Fulvia Coupe (1965)
„Fulvia Coupe“ buvo vienas iš paskutinių modelių, kuriuos „Lancia“ sukūrė kaip nepriklausomas gamintojas. Daugybę inovacijų automobilizmo istorijoje pristačiusi kompanija jau nuo Antrojo Pasaulinio karo itin sunkiai vertėsi finansiškai, kol galiausiai 1969 m. pateko į „Fiat“ globą. Ženevos automobilių parodoje 1965 m. pristatytas „Fulvia Coupe“ su plonučiais statramsčiais išsiskyrė net tik kaip stilingas, bet ir itin praktiškas automobilis. Matomumas visomis kryptimis buvo puikus, salone gausu erdvės, o bagažinė – itin talpi.
Aston Martin DB4 GT Zagato (1960)
Nors ir net pats sėkmingiausias modelis istorijoje „Aston Martin DB4 GT Zagato“ neabejotinai yra vienas iš įdomiausių ir gražiausių britiškų sportinių automobilių. Dalis nuopelnų priklauso Milane įsikūrusiai „Zagato“ dizaino studijai ir Ercole Spada, kuriam 1960 m. prisijungusiam prie kompanijos tai buvo pirmas savarankiškas projektas. Automobilis buvo kuriamas siekiant konkuruoti su lenktynių trasose tuo metu dominavusiais „Ferrari 250 GT“, todėl buvo galingesnis ir lengvesnis už standartinį „DB4 GT“, o charakteringi priekinius žibintus dengiantys gaubtai įrengti siekiant padidinti kėbulo aptakumą.
Lamborghini Miura (1966)
„Lamborghini Miura“ dažnai pavadinimas pirmuoju tikru superautomobiliu. Modelis išsiskyrė egzotišku išorės dizainu, novatoriška konstrukcija ir įspūdinga dinamika. To meto „Lamborghini“ atstovų pareiškimai esą jis galėjo pasiekti 300 km/h greičiausiai perdėti, tačiau automobilis buvo labai greitas. Daugelis žmonių tikėjo tokiais teiginiais vien todėl, kad „Miura“ atrodė taip, lyg tikrai galėtų važiuoti tokiu greičiu. Superautomobilio dizaino autorius – Marcello Gandini. Jaunajam italui tuometu buvo 25-eri, o „Bertone“ studijoje jis pakeitė Giorgetto Giugiaro. „Miura“ kėbulas turi vieną iš gražiausių profilio linijų, kuri nepertraukiama tęsiasi nuo priekio iki galo, o aukštis ties priekinio stiklo briauna siekė šiek tiek daugiau nei metrą.
Citroen DS (1955)
Nuo 1955 iki 1975 m. „Citroen“ gamintas prabangus modelis buvo vadinamas įvairiai, taip pat ir kosminiu laivu. Ir ne vien tik dėl savo elegantiško kėbulo, kurį bendromis jėgomis sukūrė italų skulptorius ir pramonės gaminių dizaineris Flaminio Bertoni bei prancūzų aeronautikos inžinierius Adre Febevre. Konstrukcija taip pat neeilinė – DS buvo pirmas pasaulyje automobilis su nepriklausoma hidrauline pakaba. Variklio varomas siurblys alyvą tai pat tiekė ir hidrauliniams stabdžiams bei vairo stiprintuvui. DS buvo itin komfortiškas, tiksliais valdomas ir turėjo puikius stabdžius. Keturių cilindrų varikliai modeliui buvo per silpni, todėl pagreitėjimas nebuvo įspūdingas, tačiau aptakus kėbulas leido išvystyti nemažą maksimalų greitį. Per 20 metų buvo pagaminta beveik 1,5 mln. DS serijos automobilių.
Šiuolaikinėje automobilių industrijoje „Morgan“ yra unikalus atvejis. 2010 m. šimto metų jubiliejų paminėjusi kompanija yra vienintelė Didžiojoje Britanijoje sugebėjusi išlikti maža ir nepriklausoma, netgi išlaikyti tradicinio šeimos verslo veiklos schemą. „Plus 4“ yra šios neeilinės kompanijos išskirtinis automobilis ‒ roudsteris su nedidelėmis pertraukomis gaminamas jau šešiasdešimt metų ir esminiai konstrukcijos principai per tą laiką beveik nepasikeitė. Nors modelio griaučiai – medinis rėmas, „Plus 4“ atitinka visus pasyvaus saugumo reikalavimus, o išraiškingai ilgoje priekinėje automobilio dalyje nuo 2005 m. montuojamas „Ford“ 2,0 l benzininis variklis.
tai 1962 m. dėmesys nuo sportinių prototipų gamintojų lenktynėse buvo perkeltas į „gran turismo“ klasės automobilius „Ferrari“ kilo motyvacija tiek, kiek leido to meto taisyklės, patobulinti savąjį 250 GT. Taip atsirado „250 Gran Turismo Omologato“ (GTO), kurio pavadinime ir buvo užšifruota, kad tai yra lenktynėms ruoštas modelis. Buvo pagaminti tik 39 automobiliai ir visi jų istorija itin spalvinga. Septintojo dešimtmečio lenktynės nebuvo pati tinkamiausia vieta išlaikyti automobilį puikios būklės – dalis „250 GTO“ neteko originalių variklių, kiti – aliuminio kėbulų. Išlikę automobiliai yra trokštamas kolekcionierių grobis, todėl jų kainos aukcionuose išties įspūdingos. 2010 m. už tvarkingą „Ferrari 250 GTO“ Didžiosios Britanijos radijo laidų vedėjas Chrisas Evansas sumokėjo 12 mln. svarų (maždaug 47 mln. litų).
Bus Pildomą Balsuokyt pagal koks automobilis gražiauses !
Šį pranešimą redagavo #Diesel*: 23 gruodžio 2015 - 16:14